2.1 Įvadas

ES neįgaliųjų teisių strategijoje pateiktas planas, vadinamas Neįgaliųjų užimtumo paketu, kuriuo siekiama padidinti neįgaliųjų užimtumo galimybes ES. Šiame pakete daugiausia dėmesio skiriama darbo paslaugų gerinimui, įtraukios įdarbinimo praktikos skatinimui ir prieinamų darbo vietų kūrimui. Be to, jame pabrėžiama, kad reikia nustatyti ir valdyti galimybes įmonėse ir išnagrinėti alternatyvius įdarbinimo modelius, kad būtų užtikrinta sąžininga ir įtrauki aplinka neįgaliesiems.

2.2 ES strategija ir neįgaliųjų užimtumo paketas

Komisija susitarė dėl plano, vadinamo 2021-2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategija. Šiame plane numatyta svarbi veikla, vadinama pavyzdinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama padėti įgyvendinti neįgaliųjų teises ES. Viena iš šių iniciatyvų – Neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinys, kuriuo siekiama sudaryti geresnes sąlygas neįgaliesiems susirasti darbą. Nors šiame plane nenumatoma priimti naujų įstatymų, jame siūloma, kaip patobulinti esamus įstatymus šešiose srityse. Šios sritys apima:

-padaryti labiau prieinamas įdarbinimo paslaugas,
-skatinti darbdavius įdarbinti neįgaliuosius,
-gairių darbdaviams, kaip pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems, pateikimas,
-lėtinių ligų, susijusių su neįgalumu, prevencija,
-gairių dėl profesinės reabilitacijos ligos atveju teikimas ir
-geresnių darbo vietų neįgaliesiems galimybių tyrimas.

Kai kurios iš šių idėjų, pavyzdžiui, gairės dėl darbo vietos pritaikymo ir veiksmai, padedantys įdarbinti, galėtų būti tikrai naudingi kuriant labiau įtraukias darbo rinkas ES. Tačiau didelis iššūkis – gauti pakankamai lėšų ir užtikrinti, kad šių idėjų būtų laikomasi kiekvienoje šalyje. Prireiks daug pastangų, kad planas veiktų ir užtikrintų realius pokyčius neįgaliųjų labui.

2.3 Galimybių valdymas

2.3.1 Sritys ir galimybių nustatymas

Viso projekto ar verslo ciklo metu galima rasti galimybių, kurios padeda sutaupyti daug laiko ir lėšų. Tačiau jei šios galimybės nepastebimos, jos gali būti visiškai prarastos. Todėl teigiamos rizikos valdymui turėtų būti skiriamas didelis dėmesys.

Galimybių nustatymo procesas nėra skirtas atskleisti visus galimus laimingus įvykius, kurie gali nutikti. Vietoj to, jis sutelkiamas į svarbiausių įvykių, turinčių realią tikimybę įvykti, nustatymą, įskaitant ir tuos, kurių atsitikimo tikimybė yra mažesnė.

Yra trys skirtingi ir nepriklausomi galimybių nustatymo būdai:

Be to, šiuo metu reikėtų apsvarstyti klausimą: „Kokie pokyčiai ir potencialios galimybės egzistuoja?” Galimybės svarbą bendrovei galime įvertinti įvertinę jos reikšmingumą ir tikimybę, kad ji įvyks. Panašiai kaip ir ankstesniame rizikos registre, labai svarbu sukurti registrą, skirtą būtent teigiamai rizikai.

Šis registras turėtų apimti tokią informaciją kaip galimybių skaičius, jų priežastys, teigiamos rizikos kategorija, jų nustatymo ir šalinimo datos. Išsamus teigiamų galimybių registravimas mūsų dokumente užtikrina pasirengimą bet kokiai situacijai ir parengia mus panašiems įvykiams ateityje.

Bus laikomasi tos pačios schemos kaip ir rizikos nustatymo atveju. Galimybės taip pat gali būti vadinamos teigiama rizika, o tam, kad jos būtų surastos konkrečioje verslo srityje, galima taikyti tam tikrus metodus:

• • Minčių šturmas
  • SSGG (angl. SWOT) analizė
  • Rinkos poreikiai – rinkos tyrimas
    
  • Projektų planai
    
  • Pokalbiai su suinteresuotosiomis šalimis ir kt.

Kiekviena potenciali galimybė yra nuolat analizuojama ir valdoma per visą jos gyvavimo ciklą. Imamasi šių veiksmų:

a) Sukurti tvarų galimybių fiksavimo valdymo planą.

b) Konkrečių užduočių, susijusių su galimybių išnaudojimu, koordinavimas.

c) Galimybių panaudojimo veiklos įgyvendinimas ir priežiūra.

d) Reguliarus ataskaitų apie galimybių būklę teikimas.

Aukščiau pateikti pavyzdžiai apie projekto tikslinę grupę yra suskirstyti į 3 galimybių kategorijas:

Technologinis

Neįgaliųjų įdarbinimas gali padėti verslui įvairiose srityse. Viena iš jų – technologinis veiksnys. Neįgalaus asmens priėmimas į įmonę skatina atverti valdymo sistemas ir komunikacijos kanalus ir įtraukti technologinę pažangą. Tikėtina, kad įmonė sukurs, integruos ir toliau tobulins savo hibridinio ar nuotolinio darbo modelius ir žengs dar vieną žingsnį tobulindama savo vidaus sistemas, pavyzdžiui, CRM, intranetą ir vidaus svetaines, G suite ir kt.

Aplinkosaugos

Dėl technologinės pažangos, naujų sistemų ir nuotolinio darbo į aplinką išmetama mažiau anglies dioksido. Atsižvelgdamos į įvairių gebėjimų turinčių žmonių galimybes įsidarbinti, įmonės yra įsipareigojusios ir tam tikru mastu prisideda prie aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo. Remiantis ISO 14001, siūloma ir galima pasiekti aplinkos apsaugos vadybos ir atitinkamos organizacijos strateginių planų integracijos rezultatą.

Rinka

Patekti į naujas rinkas ir plėsti įmonės klientų ratą neįgaliųjų įsidarbinimo požiūriu. Organizacija gali įgyti žinių apie neįgalių klientų ir kitų šiuo sektoriumi besidominčių organizacijų poreikius ir pageidavimus.

Įtraukimo kultūra ir neįgaliesiems palanki politika padeda suburti bendraminčius ir suinteresuotuosius subjektus, kurie padeda užmegzti naujas partnerystes ir kartu prisideda prie organizacijos, kaip socialiai atsakingo ir novatoriško subjekto, reputacijos.

Be patirties, tinkamos infrastruktūros ir neįgaliuosius įtraukiančios mąstysenos, įmonė, įsigijusi naujų sutarčių iš neįgaliųjų arba siekianti to, aktyviai prisideda prie funkcinio ir sveiko visuomenės vaidmens, ekonomikos, aplinkos ir visų žmonių ateities.

2.3.2 Galimybių analizė

Kai jau matome, kokiomis galimybėmis įmonė gali pasinaudoti, pasirenkame, kurias iš jų atmesti, o kurias priimti. Kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje, priklausomai nuo to, kiek jos svarbios įmonei ir kokį poveikį daro, jas galima atmesti arba priimti.

Žingsnis po žingsnio sprendimų priėmimo proceso metodika:

1. 1. Pasinaudokite galimybe: Nuolat stebėkite rinkos tendencijas, klientų poreikius ir verslo aplinkos pokyčius, kad nustatytumėte galimybes. Naujos idėjos, technologijos ir nauji verslo modeliai gali būti arčiau, nei manote.
   2. Ištirkite galimybę: Įvertinkite galimą naudą ir riziką ir priimkite pagrįstus sprendimus dėl galimybės įgyvendinimo. Būtų sąmoningiau pritaikyti lankstumo ir valios strategijas, atsižvelgiant į rinkos ir verslo poreikius bei dinamiką, siekiant optimizuoti sėkmę.
      
   3. Sprendimų priėmimas:
      Atsisakyti galimybės: Šiame etape manome, kad šis sprendimas nėra naudingas įmonei ir jos tikslams. Judame pirmyn ieškodami naujos teigiamos rizikos.
      
   4. Pritariame galimybei:

Sutikus su galimybe, reikia imtis tam tikrų veiksmų.

• Skirti reikiamus išteklius, laiką ir pastangas, kad galimybė būtų sklandžiai įgyvendinta.
• Sukurkite strateginį planą, kuriame būtų išdėstyti konkretūs veiksmai ir terminai, reikalingi veiksmingai įgyvendinti galimybę.
• Suplanuoto plano įgyvendinimas, kad galimybė taptų realybe ir būtų pasiekti norimi rezultatai.
• Nuolatinė potencialios rizikos ir iššūkių, galinčių kilti įgyvendinant galimybę, stebėsena ir valdymas.

Vertinimo etape kiekybiškai įvertinamos, apibūdinamos ir pagal svarbą išdėstomos įmonės galimybės, kai jos nustatomos galimybių registro dokumente, kaip ir tame pačiame rizikos valdymo etape. Tikslas – hierarchizuoti galimybių sąrašą, išskiriant tas, kurios reikalauja didžiausio vadovybės dėmesio.

Vertinimo proceso metu nustatytos galimybės nuosekliai kiekybiškai įvertinamos, atsižvelgiant į jų tikimybę ir pasekmes.

Nustatę galimybes, nustatome jų prioritetus, naudodamiesi teigiamos rizikos vertinimo dokumentu. Tuomet atnaujiname teigiamos rizikos registrą arba sukuriame tokį registrą, jei jo nėra. Sukuriame lentelę su šviesoforo sistema (naudodami skirtingas spalvas) teigiamai rizikai įvertinti. Šis metodas padeda mums pateikti teigiamos rizikos hierarchijos vizualizaciją. Suskirstę registro sąrašą pagal teigiamos rizikos vertinimo stulpelį, galime lengvai atsakyti į tokius klausimus: „Kurią teigiamą riziką turime spręsti pirmiausia?” ir „Kurios galimybės bus naudingiausios mūsų įmonei?”.

2.3.3 Galimybės reagavimo etapas

Galimybių analizė apima įvairių galimybių reaguoti į aptiktas galimybes vertinimą, atsižvelgiant į tai, kaip rezultatai gali keistis priklausomai nuo rizikos veiksnių koregavimo. Atliekant šias analizes nustatomi svarbiausi veiksniai, kurie suteikia vertingų įžvalgų apie pageidaujamas rizikos valdymo strategijas. Yra keturi rizikos ir galimybių valdymo būdai arba galimybės:

– Galimybių kontrolė arba rizikos ir (arba) galimybių mažinimas apima aktyvų rizikos valdymą, siekiant sumažinti jos atsiradimo tikimybę arba sumažinti jos poveikį organizacijai.
– Galimybių vengimas apima didelės rizikos šaltinių pašalinimą ir jų pakeitimą mažesnės rizikos sprendimais.
– Galimybių perkėlimas susijęs su galimybių perskirstymu iš vienos sistemos dalies į kitą arba galimybių perkėlimu išorės suinteresuotiesiems subjektams.
Galimybės priėmimas arba statuso pripažinimas apima konkrečios galimybės sąlygos buvimo pripažinimą ir sąmoningą sprendimą priimti atitinkamo lygio galimybę be papildomų kontrolės bandymų.

2.3.4 Galimybių etapo vertinimas

Norėdama įvertinti įmonės galimybių valdymą, ypač neįgalių asmenų įdarbinimo galimybes, įmonė arba skyrius, kuris valdo šias situacijas, turi persvarstyti įgyvendintą strateginį planą.

Šiuo atveju, kalbant apie minėtą galimybę, reikia patikrinti, ar tai, kaip įmonė pakeitė įdarbinimo modelį ir įgyvendino naujus standartus, yra tinkamai struktūrizuota ir suprantama likusiems darbuotojams.

Nustačius silpnąsias strateginio tikslo pasiekimų vietas, būtų gerai jas užfiksuoti galimybių dokumente, kuriame nurodomos kategorijos, datos, valdymo metodai, taikymo sritys ir žmonės, kurie vykdys šias pastangas arba prie jų prisidės.

Taip galimybių vadovams bus lengviau ne tik prižiūrėti ir įgyvendinti naujus metodus ir būdus, bet ir spręsti panašias situacijas, kurios gali kilti ateityje.

Šiai tikslinei grupei ir šio dokumento tikslui pasiekti pateiksime vieno iš minėtų vertinimo metodų pavyzdį. Pateikiamas metodas yra valdymas pagal tikslus, kuris remiasi žmogiškuoju įmonės veiksniu, kaip projekto tikslu, įdarbinant neįgaliuosius asmenis.

Valdymas pagal tikslus kaip vertinimo metodas

Valdymas pagal tikslus (MBO) – tai požiūris į žmonių valdymą, apimantis vadovų ir darbuotojų bendradarbiavimą nustatant, fiksuojant ir stebint tikslus per tam tikrą laikotarpį. Šis metodas padeda užtikrinti, kad organizacijos tikslai ir planai būtų perduodami aukščiausio lygio vadovams ir sklistų žemyn per organizaciją, o galiausiai virstų visų organizacijos narių individualiais tikslais.

Veiklos vertinimas: Šiame etape rengiama pažangos ataskaita, kurioje lyginama faktinė pažanga siekiant nustatytų tikslų ir iš anksto nustatytų uždavinių. Šis vertinimas padeda stebėti, kaip organizacija stengiasi skatinti įvairovę ir įtrauktį, ir padeda užtikrinti, kad tikslai, susiję su neįgaliųjų įdarbinimu ir parama jiems, būtų pasiekti.

Įgyvendinant MBO įdarbinimo procese, siekiama padidinti bendrą organizacijos efektyvumą aiškiai nustatant išmatuojamus tikslus ir rezultatus, dėl kurių sutaria ir vadovybė, ir darbuotojai. Šis metodas skatina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti rengiant strategijas ir veiksmų planus šiems tikslams pasiekti.

Toliau pateikiamas žingsnis po žingsnio šio metodo taikymo metodikos pavyzdys, konkrečiai neįgaliųjų, kurie yra projekto tikslinė grupė, įdarbinimas:

1 žingsnis: Pirmasis žingsnis – patikslinti arba atnaujinti organizacijos tikslus, ypač atsižvelgiant į neįgaliųjų dalyvavimą darbo rinkoje. Šie tikslai turėtų būti susieti su bendra įmonės misija ir vizija, daugiausia dėmesio skiriant įvairovės skatinimui ir įtraukios darbo aplinkos puoselėjimui.

2 žingsnis: Antrasis žingsnis – veiksmingai informuoti visus darbuotojus apie organizacijos tikslus, susijusius su neįgaliųjų įdarbinimu. Taip būtų užtikrinta, kad visi darbuotojai žinotų apie įmonės įsipareigojimą siekti įvairovės ir įtraukties ir suprastų, kaip tai dera su platesniais organizacijos tikslais.

3 žingsnis: Šiame etape visų lygių darbuotojams padedama aktyviai prisidėti prie savo individualių tikslų nustatymo per smegenų šturmą arba komandinius susitikimus, kad jie galėtų padėti nustatyti įmonės tikslus ir padėti naujiems kolegoms, turintiems negalią. Į šį procesą įtraukiant neįgaliuosius ir kitus darbuotojus, jie įgyja atsakomybės ir įgaliojimų jausmą, o tai didina jų motyvaciją ir įsipareigojimą.

4 žingsnis: Svarbiausias antrajame žingsnyje nustatytų tikslų elementas yra tas, kad jie turi būti suskaičiuojami. Tai leidžia tiek darbuotojams, tiek vadovams stebėti neįgalių darbuotojų pažangą ir tiems patiems žmonėms aktyviai dalyvauti šiame procese. Be to, jie žinos ir galės įvertinti, kaip jiems sekasi siekti savo asmeninių tikslų, galiausiai prisidėdami prie bendrų organizacijos tikslų.

5 žingsnis: Paskutinis etapas: vertinama neįgaliųjų ir kitų darbuotojų pažanga siekiant užsibrėžtų tikslų. Suteikiama sąžininga grįžtamoji informacija, pabrėžiant kiekvieno darbuotojo sėkmę ir tobulintinas sritis. Be to, suteikiamas tinkamas pripažinimas ir apdovanojimai, kad jie būtų paskatinti švęsti savo sėkmę ir teigiamą indėlį į organizacijos įvairovės ir įtraukties pastangas.

2.3.5 Galimybių stebėsenos ir peržiūros etapas

Galimybių stebėsenos ir peržiūros etapas yra svarbi teigiamos rizikos valdymo proceso dalis kiekviename verslo sektoriuje. Šis žingsnis apima nuolatinę įgyvendinamų galimybių valdymo strategijų stebėseną ir vertinimą, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir aktualumą dinamiškoje verslo aplinkoje.

Toliau pateikiamas išsamus rizikos stebėsenos ir peržiūros proceso aprašas:

a) Sudarykite stebėsenos ir peržiūros planą, kuriame nurodomas galimybių stebėsenos ir peržiūros proceso dažnumas, apimtis ir metodika.
b) Nustatykite galimybių rodiklius, kurie įspėja verslo savininkus arba personalo vadovus apie pokyčius įmonės aplinkoje.
c) Rinkite ir analizuokite duomenis apie galimybių rodiklius, pavyzdžiui, personalo skyrius gali organizuoti susitikimus su darbuotojais, kad nustatytų kai kuriuos veiksnius, turinčius įtakos jų veiklai, arba atlikti įmonės pastato ar įrangos prieinamumo auditą, kad niekas neliktų nuošalyje.
d) Įvertinkite galimybių valdymo strategijų veiksmingumą: Naudokite surinktus duomenis, kad įvertintumėte įgyvendinamų galimybių valdymo strategijų veiksmingumą, efektyvumą ir tinkamumą sprendžiant nustatytus teigiamus rizikos veiksnius.
e) Nustatykite galimybių valdymo proceso spragas ir trūkumus, pavyzdžiui, netinkamas galimybių įvertinimo ar traktavimo strategijas, ir imkitės taisomųjų veiksmų.
f) Imkitės taisomųjų veiksmų, pavyzdžiui, peržiūrėkite rizikos valdymo strategijas, įgyvendinkite papildomas galimybių kontrolės priemones arba patobulinkite teigiamos rizikos valdymo procesą.

2.4 Alternatyvūs užimtumo modeliai

Geriausias būdas neįgaliesiems dirbti kaip ir visiems kitiems – turėti darbą įprastoje darbo rinkoje. Daugelis šalių, vyriausybinių organizacijų, neįgaliųjų grupių, fondų ir kitų grupių sukūrė įvairius planus, kaip tai padaryti. Jie veikia kartu su kitomis politikos kryptimis, pavyzdžiui, nustato tam tikrą neįgaliesiems skirtų darbo vietų skaičių, padeda įsidarbinti ir užtikrina, kad darbo vietos būtų tinkamos. Tačiau šie planai gali turėti skirtingus rezultatus ir poveikį, o darbo vietų kokybė gali skirtis. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų gerbiamos neįgalių darbuotojų teisės.

1. Saugomas užimtumas

Žmonėms su negalia įprastas „apsaugotas darbas”, tačiau jis susijęs su tokiomis problemomis kaip mažesnis darbo užmokestis, mažiau karjeros galimybių ir darbo stabilumo stoka. Siekiant suprasti ir patobulinti šį modelį, 2023 m. bus pateiktas naujas pasiūlymas „Kokybiškų darbo vietų apsaugotame įdarbinime ir kelių į atvirą darbo rinką tyrimas”. Dabartinis būdas dažnai atskiria neįgaliuosius ir atima iš jų pagrindines darbo teises. Svarbiausia, kaip numatyta Neįgaliųjų teisių konvencijoje (CRPD), yra laikytis įtraukties, gerbti teises ir pereiti į įprastą darbą. Socialinės ekonomikos organizacijos, daugiausia dėmesio skiriančios socialiniams tikslams ir reinvestuojančios pašalpas, yra geri geresnio užimtumo modelio pavyzdžiai.

2. Integracija į darbo rinką ir socialinės įmonės (WiSE)

WISE (darbo integracijos socialinės įmonės) yra ypatingas būdas padėti žmonėms, atsidūrusiems sunkioje padėtyje, ypač neįgaliesiems. Šios organizacijos daugiausia dėmesio skiria ir verslo, ir socialiniams tikslams, savo socialinį tikslą laikydamos svarbesniu. Kai kur šioms iniciatyvoms gali vadovauti tik pelno nesiekiančios grupės. WISE suteikia darbo vietas ir socialinę paramą, kad padėtų darbuotojams mokytis ir vėliau pasirengti dirbti įprastą darbą. Uždirbtus pinigus jos naudoja socialiniam darbui tęsti, tačiau joms dažnai reikia išorinės paramos iš vyriausybės arba privačių šaltinių.

3. Remiamas užimtumas

Taikant šį darbo paieškos būdą ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliesiems padėti pasirengti dirbti įprastą darbą. Darbo specialistai padeda jiems atpažinti savo gebėjimus, sudaryti darbo profilį, rasti tinkamą darbą ir padeda jiems pradėjus dirbti. Šis procesas gali atrodyti brangus, tačiau jis užtikrina, kad neįgalieji būtų visapusiškai įtraukti į įprastus darbus. Tai yra sėkminga ir asmeniui, ir visuomenei – tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu.

4. Darbo anklavai

Darbo anklavai yra panašūs į remiamąjį įdarbinimą, tačiau ne tokie žinomi. Juose neįgaliesiems suteikiamas darbas derinant apsaugotą erdvę su įprastu darbu. Šiuose „anklavuose” įmonės teikia specialią paramą, kad padėtų neįgaliesiems atlikti konkrečias užduotis įprastose darbo vietose. Ši parama apima pagalbą, pritaikymą ir dėmesį karjeros augimui. Tai tarsi mokymosi laikotarpis, kai žmonės turi visas darbo teises ir gauna atlyginimą. Idėja ta, kad šis laikas juos paruošia tapti įprastais darbuotojais įprastoje darbo rinkoje vėliau. Tačiau jei šis perėjimas nėra suplanuotas, o darbas anklave nėra glaudžiai susijęs su pagrindinėmis įmonės paslaugomis, todėl neįgalūs darbuotojai nebendrauja su kitais, tai gali būti vertinama kaip atskyrimo forma.

5. Darbo vietų kūrimas

Darbo vietų kūrimas – tai naujų darbo vietų kūrimas versle. Tai gali vykti tiek iš darbuotojo idėjų (crafting), tiek iš darbdavio ir ekspertų (carving). Tai apima užduočių ir darbo vietų keitimą, kad jos būtų pritaikytos neįgaliesiems, o darbuotojas ir darbdavys dėl to gauna mokymus (Europos žmogaus teisių ataskaitos 7 klausimas, 2023 m., n. d.).