3.1 Įvadas

Nuolatinis mokymasis ir įgūdžių tobulinimas yra būtini, norint išlikti aktualiems šiuolaikinėje dinamiškoje darbo rinkoje. Funkciniai, savivaldos ir specializuotų žinių įgūdžiai yra labai svarbūs didinant profesinę kompetenciją ir sudarant sąlygas kilti karjeros laiptais. Tokie metodai kaip mokymas darbo vietoje, įgūdžių seminarai, oficialūs kursai ir savarankiškas mokymasis suteikia galimybę tobulinti žinias ir įgūdžius, įgalina asmenis įveikti iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis.

3.2 Įgalinimas ir darbuotojų parengimas

3.2.1 Savęs pažinimas (savimonė)

Organizacinės psichologijos specialistės Tašos Eurich (Tasha Eurich) savimonė verslo srityje – tai gebėjimas suvokti save visapusiškai, suvokiant savo tapatybę, atpažįstant savo vertybes, reakcijas ir įtaką kitiems bei suvokiant savo vietą pasaulyje. Norint suvokti savimonę, reikia išnagrinėti jos vidinius ir išorinius aspektus. Vidinis sąmoningumas apima aiškumą, su kuriuo suvokiame savo vertybes, reakcijas ir poveikį aplinkiniams. Ir atvirkščiai, išorinis savęs suvokimas apima supratimą, kaip mus suvokia kiti, ir taip užbaigia holistinį supratimą, kuris yra labai svarbus norint orientuotis verslo aplinkos dinamikoje (Castrillon, n.d.).

Kas yra savimonė?

Koncentravimasis į teigiamus aspektus ir emocinių dirgiklių supratimas yra kasdienės savęs pažinimo apraiškos. Išoriniai veiksniai, kurių žmogus negali kontroliuoti, dažnai daro įtaką nuotaikai, o savęs pažinimas tampa priemone, padedančia valdyti tai, kaip žmogus suvokia savo gyvenimą. Tai apima tiek psichinės, tiek emocinės būsenos aiškinimą, todėl išskiriami du pagrindiniai savimonės tipai:

– Viešasis savęs suvokimas: Tai reiškia, kad žmogus suvokia, kaip jis atrodo kitiems, ir tai padeda laikytis socialinių normų ir demonstruoti socialiai priimtiną elgesį.
– Privatus savęs suvokimas: Tai apima savo vidinės būsenos apmąstymą ir atpažinimą. Asmenys, turintys asmeninį savęs suvokimą, įsitraukia į savirefleksiją, suvokia savo emocijas ir reakcijas. Toks sąmoningumas yra labai svarbus profesinėje aplinkoje, siekiant skatinti veiksmingą tarpasmeninę dinamiką ir sprendimų priėmimą.

Kaip ji gali aktyviai skatinti profesinį tobulėjimą:

• • Empatija: Remiantis žurnale „Journal of Cognitive Enhancement” paskelbtais tyrimais, kuo geriau pažįstate ir suprantate save, tuo geriau galite interpretuoti aplinkinių psichikos būsenas. Taigi savęs pažinimo ugdymas leidžia asmenims suvokti situacijas iš kolegų perspektyvos, o tai galiausiai pagerina jų bendravimo įgūdžius darbo vietoje.

• • Bendravimo įgūdžių tobulinimas: Suprasdami savo bendravimo stilių, galėsite lengviau jį pritaikyti skirtingoms auditorijoms, o tai labai svarbu įvairiose komandose. Geresnis savęs pažinimas taip pat pagerina aktyvų klausymąsi, skatina geresnį įsitraukimą ir padeda kurti pasitikėjimą bei lojalumą savo komandai.

• • Streso valdymas: Savęs pažinimas leidžia atpažinti emocijas ir elgseną, kurie yra bendros savijautos rodikliai. Šis suvokimas leidžia imtis aktyvių priemonių, jei jaučiate dirglumą ar perdegimą. Pavyzdžiui, jei pastebėsite, kad per didelis kavos vartojimas skatina nerimą ir trikdo miegą, žinodami tai galėsite koreguoti gyvenimo būdą, kuris teigiamai paveiks jūsų psichinę ir fizinę sveikatą.

• • Laiko valdymas: Efektyviam laiko valdymui labai svarbus savęs pažinimas. Apsvarstykite galimybę nustatyti savo didžiausio našumo valandas – laiką, kai esate produktyviausias. Jei daugiausiai energijos gaunate anksti ryte, skirkite šį laiką analitinėms užduotims. Ir atvirkščiai, jei paprastai energijos pritrūksta vėlyvą popietę, tai palankus metas susikoncentruoti ties mažiau sudėtingomis administracinėmis pareigomis.

• • Sprendimų priėmimas: Kai žmogus suvokia save ir savo emocijas, priimdamas sprendimus jis elgiasi logiškai ir išmintingai, žinodamas apie galimus konfliktus ir šališkumą darbo vietoje.

Savęs pažinimas ieškant karjeros

Savirefleksija, kurią atliekate užduodami rūpimus klausimus, yra labai svarbi tiek karjeros, tiek charakterio tyrinėjimo praktika. Keldami sau klausimus, žmonės leidžiasi į savianalizės kelionę, kurios metu įžvelgia savo vertybes, interesus ir siekius. Šis procesas ne tik padeda giliau suprasti asmeninius motyvus, bet ir padeda nustatyti galimus karjeros kelius, atitinkančius aistras. Be to, jis prisideda prie asmenybės ugdymo, nes skatina savęs pažinimą ir atsparumą. Iš esmės savęs klausinėjimas yra galinga priemonė, padedanti orientuotis sudėtinguose karjeros pasirinkimuose ir padėti tvirtą pagrindą asmeniniam augimui ir pasitenkinimui (Karjeros tyrinėjimas, 2021).

Toliau pateikiama savęs pažinimo klausimų lentelė:

3.2.2 Įgūdžių ugdymas

Investicijos į įgūdžių tobulinimą yra labai svarbios norint orientuotis nuolat besikeičiančioje karjeros aplinkoje. Nuolatinis mokymasis ir įgūdžių tobulinimas ne tik didina profesinę kompetenciją, bet ir atveria duris naujoms galimybėms. Šiandieninėje dinamiškoje darbo rinkoje norint išlikti svarbiam reikia prisitaikyti prie naujų tendencijų ir technologijų. Nuolatinis įgūdžių tobulinimas užtikrina konkurencinį pranašumą tiek įgyjant techninių žinių, tiek tobulinant minkštuosius įgūdžius, pavyzdžiui, bendravimo ir vadovavimo. Tai suteikia žmonėms galimybę priimti įvairius iššūkius, prasmingai prisidėti prie savo darbo ir siekti karjeros.

Trys esminiai verslo įgūdžiai

Verslo pasaulyje išskiriami trys svarbiausi įgūdžiai: funkciniai, savivaldos ir specialiųjų žinių įgūdžiai. Funkciniai įgūdžiai – tai techniniai gebėjimai, reikalingi konkrečioms darbo užduotims atlikti, pvz., žiniatinklio programuotojo kodavimo kalbos. Šie įgūdžiai paprastai įgyjami įgyjant formalųjį išsilavinimą arba mokantis, tačiau juos galima išsiugdyti ir darbo vietoje. Savęs valdymo įgūdžiai, pavyzdžiui, laiko ir streso valdymo įgūdžiai, yra labai svarbūs siekiant profesinio ir asmeninio efektyvumo. Kai kurie šiuos įgūdžius gali turėti iš prigimties, tačiau daugelis jų įgyja įgiję patirties ar mokymų. Kita vertus, specialiųjų žinių įgūdžiai apima unikalius gebėjimus, dėl kurių asmuo tampa vertingas įmonei, pavyzdžiui, daugiakalbystė ar gilios pramonės šakos žinios. Nors šie įgūdžiai sunkiau įgyjami, jie suteikia didelį konkurencinį pranašumą verslo karjeroje (Career Advancement, 2022).

Yra būdų, kaip žmogus gali pagilinti savo žinias. Kai kurie iš jų:

Mokymas darbo vietoje: Mokymas darbo vietoje – tai praktinis metodas, kai darbuotojai įgyja naujų įgūdžių aktyviai atlikdami savo darbo pareigas. Taikant šį metodą mokymasis sklandžiai integruojamas į kasdienę darbo rutiną, įgyjama praktinės patirties ir iš karto pritaikomi įgyti įgūdžiai. Pavyzdžiui, grafikos dizaineris mokosi naujų programinės įrangos priemonių dirbdamas su projektu arba pardavėjas tobulina derybų įgūdžius realiai bendraudamas su klientais.

Įgūdžiųi drbtuvės: Įgūdžių dirbtuvės – tai dažnai įmonių organizuojami renginiai, kuriais siekiama stiprinti konkrečias dalyvių kompetencijas. Šiuose seminaruose sudaroma tikslinga ir struktūrizuota įgūdžių tobulinimo aplinka, kurioje dalyviai gali mokytis iš ekspertų, dalyvauti interaktyvioje veikloje ir bendrauti su kolegomis. Pavyzdžiui, rinkodaros komanda dalyvauja seminare apie socialinės žiniasklaidos strategijas arba vadovavimo seminare, kuriame daugiausia dėmesio skiriama vadovų efektyviam bendravimui.

Oficialūs kursai ir kvalifikacijos: Formalūs kursai – tai institucijų teikiamos struktūrizuotos švietimo programos, kurias baigus įgyjama pripažinta kvalifikacija ar sertifikatai. Taikant šį metodą suteikiamos išsamios žinios, dažnai pagal šios srities ekspertų parengtą mokymo programą, ir gaunamas oficialus įgytų įgūdžių pripažinimas, kuris gali pagerinti karjeros perspektyvas. Pavyzdžiui, norint išmokti programavimo kalbų, galima užsirašyti į kodavimo stovyklą arba gauti projektų valdymo sertifikatą ir siekti karjeros aukštumų.

Savarankiškas mokymasis: Savarankiškas mokymasis – tai savarankiškas išteklių, pavyzdžiui, knygų, internetinių kursų ir tokių platformų kaip „YouTube” ir „Udemy”, tyrinėjimas. Šis metodas yra lankstus, todėl asmenys gali mokytis savo tempu ir pritaikyti mokymosi patirtį prie savo konkrečių poreikių ir interesų. Ekskursantams orng naują kalbą per internetinius kalbų kursus, įgyti programavimo įgūdžių per savarankiškas pamokas arba įgyti rinkodaros įžvalgų skaitant su pramone susijusias knygas.

3.2.3 Gyvenimo aprašymo ir interviu rengimas

Gyvenimo aprašymas yra asmens tapatybės atspindys, kuriame pateikiama asmeninė ir profesinė informacija. Jame pabrėžiamos tokios savybės kaip įgūdžiai ir įvairių technologijų išmanymas. Gerai parengtas ir profesionaliai parengtas gyvenimo aprašymas leidžia pokalbio dalyviams įžvelgti konkrečiam darbui reikalingus įgūdžius.

Gyvenimo aprašymas yra įvadas, kuriame įdarbintojas ar potencialus darbdavys pristato savo įgūdžius, patirtį, kvalifikaciją ir pasiekimus. Atsižvelgiant į tai, kad įdarbintojas arba darbdavys gali skirti tik trumpą laiką gyvenimo aprašymo peržiūrai, labai svarbu glaustai pateikti svarbiausius pasiekimus. Jei dokumentas veiksmingai atskleidžia tinkamumą pareigoms, gyvenimo aprašymas pasiekia savo tikslą – kvietimą į pokalbį. Būtina parodyti įgūdžius, patirtį ir ateities potencialą. Nors vieno puslapio pristatymas yra pagirtinas, vidutinė gyvenimo aprašymo apimtis paprastai siekia apie du puslapius (Career Advice Hays, n.d.).

Išsamaus gyvenimo aprašymo vadovas

Norėdami sukurti įspūdingą gyvenimo aprašymą, turėtumėte laikytis toliau pateiktos struktūros. Siekiant optimalaus pateikimo, reikėtų naudoti švarų ir aiškų formatavimą.

1. 1. Kontaktinė informacija: Iš pradžių reikėtų pateikti pagrindinę informaciją, pvz., vardą, pavardę, telefono numerį, el. pašto adresą (dalykinį el. pašto adresą) ir galbūt, jei yra, „LinkedIn” profilį.
   2. Profesinė santrauka: 50-150 žodžių pastraipa, kurioje aprašoma atitinkama potencialaus darbuotojo patirtis ir įgūdžiai. Kiekvieną kartą, kai įmanoma, pritaikykite taip, kad sutaptų su konkrečia pareigybe, į kurią kandidatuojama, įtraukdami raktinius žodžius iš darbo aprašymo.
   3. Įgūdžių santrauka: atitinkamų sistemų, įgūdžių ir kompetencijų, į kurias reikia nedelsiant atkreipti dėmesį, sąrašo santrauka. Naudokite raktinius žodžius iš pareigybės aprašymo, pateikdami atitinkamų kompetencijų santrauką.
   4. Pasiekimai: Pagrindiniai karjeros/mokyklos/universiteto pasiekimai, paremti faktais, statistiniais duomenimis ar nuorodomis.
   5. Profesinė patirtis: Pateikiama išsami darbo istorija atvirkštine chronologine tvarka, pabrėžiant paskutines pareigas.
   6. Įtraukite pareigas ir pagrindines atsakomybes.: Įvardykite visas gyvenimo aprašymo spragas, pabrėždami patirtį, įgytą ankstesniame darbe arba seminaruose.
   7. Išsilavinimas ir kvalifikacija: Nurodykite akademinę kvalifikaciją, baigimo metus, institucijos pavadinimą ir studijų kurso santrauką.

• Ar dirbtinis intelektas gali parašyti tobulą gyvenimo aprašymą arba CV?

Dirbtinis intelektas yra naudinga priemonė gerai struktūruotiems ir suformatuotiems gyvenimo aprašymams rengti, tačiau jis turi trūkumų.

Svarbiausias gyvenimo aprašymo tikslas – įtikinti skaitytoją, kad kandidatas yra tinkamas pokalbiui. Tam reikia suderinti unikalius įgūdžius ir patirtį su konkrečia darbo vieta, į kurią kandidatuojama.

Dažnai dirbtinio intelekto sukurtiems gyvenimo aprašymams trūksta būtino pritaikymo, kad jie išsiskirtų iš kitų; jie paprastai būna bendri ir gali neatitikti konkrečios darbo vietos reikalavimų. Todėl labai svarbu pritaikyti dirbtinio intelekto generuojamą gyvenimo aprašymą ir parodyti, kaip įgūdžiai ir patirtis tiksliai atitinka pareigybės reikalavimus.

Be to, svarbu patikrinti, ar dirbtinio intelekto sukurtas CV yra tikslus. Turinyje ne visada gali būti vartojama naujausia ar su konkrečia pramonės sritimi susijusi terminologija, todėl gali atsirasti netikslumų pateikiant įgūdžius, patirtį, pasiekimus ir kvalifikaciją. Siekiant užtikrinti tikslų kandidato profilio atspindėjimą, būtina kruopščiai jį patikrinti ir redaguoti.

Interviu patarimai

Gerai parengtas gyvenimo aprašymas – tai įžanga, atverianti duris į galimybes. Tačiau pokalbis tampa lemiamu momentu, kai išryškėja suderinamumas su universitetu ir jo vertybių atitikimas. Atsižvelkite į toliau pateiktas teorines įžvalgas, kad pagerintumėte pokalbio įgūdžius:

1. Pasirengimas per praktiką

Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar 51-as pokalbis, reikia išsiaiškinti dažniausiai užduodamus pokalbio vedėjų klausimus. Teorinis SOAR metodo (situacija, kliūtis, veiksmai, rezultatai) taikymas padeda suformuluoti pridėtinę vertę kuriančią patirtį ir įgūdžius.

2. Pozityvumo pabrėžimas

Teoriniame pokalbyje labai svarbu pabrėžti stipriąsias puses ir pateikti praeities sėkmės pavyzdžių.

3. Laiku atvykimas

Teorinis maršruto planavimas, galimų problemų numatymas ir ankstyvas atvykimas į pokalbį rodo profesionalumą.

4. Ramybės išlaikymas

Norint išlaikyti ramybę pokalbio metu, reikia kuo mažiau blaškyti dėmesį, palaikyti akių kontaktą ir aktyviai klausytis kiekvieno klausimo, kad gautumėte tikslius atsakymus.

5. Apklausėjo sąveika

Teorinė sąveika su pašnekovu apima klausimų apie pareigas, valdymo stilių ir bendrą universiteto dinamiką pateikimą. Labai svarbus aspektas yra grįžtamojo ryšio apie kvalifikaciją ieškojimas ir kreipimasis į tas sritis, kurias reikia paaiškinti.

6. Mandagumas po pokalbio

Per 24 valandas po pokalbio išsiųskite padėkos laišką, paminėkite bendrus pokalbius ir trumpai pakartokite apie vertingus įgūdžius – tai reiškia profesionalumą.

7. Kultūrinės atitikties akcentavimas

Teorinėje sistemoje tampa svarbu suprasti, kad kultūrinė atitiktis yra tokia pat svarbi kaip ir įgūdžiai. Diskutuojama apie tai, kaip „minkštieji” įgūdžiai papildo „kietuosius” įgūdžius ir daro teigiamą įtaką universiteto kultūrai.

3.2.4 Tinklo kūrimas

Tvirtas profesinis tinklas gali labai padėti siekti karjeros aukštumų. Turint tinkamą rekomendaciją, padidėja tikimybė gauti darbą. Jei žmogus svarsto apie karjeros pokyčius, jo profesinis tinklas tampa vertingu šaltiniu, padedančiu užmegzti ryšius su asmenimis, dirbančiais toje pramonės šakoje, kurioje jis siekia dirbti. (weesiang, 2020)

Kodėl žmogui reikia užmegzti ryšį?

1. 1. Galimybės įsidarbinti
      Taip padidėja tikimybė, kad būsite supažindinti su potencialiai svarbiais žmonėmis ar net gausite rekomendaciją.
   2. Karjeros konsultacijos ir parama
      Aptardami bendrus iššūkius ir galimybes gausite vertingų pasiūlymų ir patarimų.
   3. Ilgalaikiai santykiai
      Tinklaveikos esmė – užmegzti ir puoselėti profesinius santykius.

Tinklaveikos įgūdžiams tobulinti verslo srityje reikia pasiaukojamų pastangų ir praktinio pritaikymo. Čia pateikiamas išsamus vadovas, kaip pagerinti savo tinklaveikos įgūdžius (Nallalingham, 2023):

• • Apibrėžkite tinklaveikos tikslus: Prieš dalyvaudami kontaktų užmezgimo renginyje, nusistatykite aiškius tikslus, kad išlaikytumėte koncentraciją ir maksimaliai išnaudotumėte savo laiką, vengdami pokalbių, nesusijusių su jūsų tikslais.

• • Pasiruošimas „Elevator pitch”: Parašykite glaustą, įtikinamą prisistatymą, kuriame pristatysite savo įgūdžius, patirtį ir karjeros siekius. Gerai parengtas pristatymas sukuria teigiamą pirmąjį įspūdį ir palengvina prasmingas diskusijas.

Dalyvaukite tinklų kūrimo renginiuose (fiziniuose arba internetiniuose):

Fiziniai: Dalyvaukite su pramone susijusiuose renginiuose, pvz., konferencijose ir seminaruose, kad praplėstumėte savo profesinį tinklą ir pasisemtumėte žinių iš ekspertų. Iš anksto susiraskite dalyvius, susisiekite su organizatoriais ar pranešėjais, būkite atviri naujoms pažintims, užduokite atvirus klausimus ir aktyviai klausykitės.

Internetu: Naudokitės tokiomis platformomis kaip „LinkedIn” ir „Twitter”, kad užmegztumėte ryšius su profesionalais. Dalyvaukite internetinėse grupėse ir diskusijose, susijusiose su jūsų interesais. Susikurkite profesinį profilį, tikslingai prisijunkite, asmeniškai pritaikykite žinutes, dalinkitės vertingu turiniu, dalyvaukite diskusijose ir išlaikykite profesionalumą.

Tinklų kūrimas yra labai svarbus karjeros sėkmės elementas. Nustatydami tikslus, tobulindami savo poziciją, aktyviai dalyvaudami renginiuose, įsitraukdami į internetinius pokalbius, sekdami ir padėdami, galite pagerinti savo tinklaveikos įgūdžius. Svarbiausia – autentiškumas, pagarba ir dosnumas. Pasišventę galite tapti pasitikinčiu ir veiksmingu kontaktų užmezgėju, atveriančiu naujas karjeros augimo galimybes.

3.2.5 Darbo paieškos strategijos

Egzistuoja trys skirtingos darbo paieškos strategijos: žvalgomoji, tikslinė ir atsitiktinė (Stevens ir Beach, 1996; Stevens ir Turban, 2001). Ieškantieji darbo, taikantys žvalgomąją strategiją, demonstruoja atsidavimą ir motyvaciją nuodugniai ištirti savo galimybes. Šiai strategijai būdingas atvirumas atsirandančioms galimybėms, asmenys aktyviai renka su darbu susijusią informaciją iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, draugų, šeimos ir buvusių darbdavių. Tikslinę strategiją taikantys asmenys jau pačioje paieškos pradžioje nustato svarbiausius pasirinkimus ir išsikelia aiškius įsidarbinimo tikslus. Jie sutelkia pastangas į nedidelį skaičių kruopščiai patikrintų darbdavių, kandidatuodami tik į tas darbo vietas, kurios atitinka jų poreikius, kvalifikaciją ir interesus. Kita vertus, atsitiktinę strategiją taikantys asmenys, ieškodami darbo, vadovaujasi bandymų ir klaidų metodu, keičia taktiką be aiškaus pagrindimo ir pasyviai renka informaciją tiek apie savo išsilavinimą, tiek apie kitus asmenis.

Priešingai, tiek žvalgomosios, tiek atsitiktinės darbo paieškos strategijos, palyginti su tikslingos darbo paieškos strategija, yra mažiau orientuotos į konkrečius tikslus. Tačiau tiek žvalgomosios, tiek tikslinės darbo paieškos strategijos turi bendrą tikslą – gauti patenkinantį ir tinkamą darbą, o atsitiktinė strategija yra orientuota į bet kokio darbo gavimą, nepriklausomai nuo jo pobūdžio (Koen et al., 2010).

Taikant toliau nurodytas strategijas galima atpažinti įvairius būdus, kuriais galima vadovautis darbo paieškos procese. Vertingas žingsnis gali būti kreipimasis pagalbos į tokius šaltinius kaip buvę kolegos ir profesinis tinklas. Turint tvirtus ryšius ir santykius, gali atsiverti daugybė galimybių. Labai svarbu įgyvendinti 3-5 darbo paieškos strategijas, kad padidėtų tikimybė gauti darbą (Chan, Diana, 2020).

1). Kandidatuokite internetu

Dabartinėje virtualioje aplinkoje vyraujantis darbo paraiškų teikimo būdas – teikti jas internetu. Daugelis asmenų pasikliauja tik tokiomis platformomis kaip „Indeed” ar „LinkedIn” ir kantriai laukia atsakymo. Keista, kad nepaisant to, jog šį metodą plačiai naudoja daugiau nei 90 % darbo ieškančių asmenų, tikimybė gauti pokalbį dėl darbo yra mažesnė nei 3 %. Akivaizdu, kad vien tik šis metodas yra mažiau veiksmingas. Norėdami padidinti internetinių paraiškų veiksmingumą, asmenys turėtų ieškoti alternatyvių būdų, pavyzdžiui, „užpakalinių durų” metodo, kuriuo pabrėžiamas asmeninio ryšio užmezgimas. Tai reiškia, kad reikia nustatyti svarbius asmenis, pavyzdžiui, aukštesnio rango vadovus arba įdarbinimo specialistus, ir ieškoti būdų, kaip padidinti savo galimybes gauti pokalbį. Toliau aprašytos strategijos gali padėti įgyvendinti šį metodą.

2). Prašyti rekomendacijų

Aktyvus žingsnis, kurį gali žengti asmuo, yra prašyti rekomendacijų. Tai reiškia, kad reikia kreiptis į draugus ar asmenis, dirbančius norimoje pramonės šakoje, užduoti klausimus ir pateikti pareiškimus, kuriais išreiškiami karjeros prioritetai ir interesai. Šia praktika užsiimantys asmenys gali daug laimėti, nes tyrimai rodo, kad didesnė tikimybė gauti darbą per antrojo lygio ryšius. Tyrimai taip pat rodo, kad darbo ieškantys asmenys turi penkis kartus didesnę tikimybę gauti darbo pasiūlymą, jei juos rekomenduoja jų tinklo narys. Todėl naudinga atkurti ryšius su jus pažįstančiais ir su jumis dirbusiais žmonėmis, nes tai neabejotinai gali atverti daugybę durų.

3). Ryšiai su agentūros įdarbintojais ar vadovais

Šis metodas yra naudingas vidutinio ir aukštesnio lygio specialistams, nes jie turi didelę patirtį pramonėje, todėl gali užmegzti ryšius su išorės įdarbintojais ir pristatyti įvairias galimybes darbo ieškantiems asmenims. Darbo ieškantieji gali ieškoti bendradarbiavimo su žinomomis įdarbinimo įmonėmis, vidutinio dydžio subjektais ir nepriklausomais įdarbintojais. Labai svarbu užmegzti tvirtus ryšius su šiais įdarbintojais. Būtina kreiptis į tinkamus įdarbintojus, kurie turi įgaliojimus įdarbinti norimos pramonės šakos ir profesijos darbuotojus. Tikslinė paieška tokiose platformose kaip „LinkedIn” ar „Google” gali padėti nustatyti tinkamus įdarbintojus, su kuriais galima užmegzti ryšius. Svarbu pažymėti, kad įdarbintojai tarnauja darbdavių, o ne darbo ieškančiųjų interesams; jų pagrindinis vaidmuo – nustatyti geriausius kandidatus konkrečioms pareigoms užimti. Todėl darbo ieškantys asmenys, susisiekę su įdarbintojais, ne visada gali iš karto rasti galimybių, tačiau santykių puoselėjimas išlieka vertingas.

Į visas šias strategijas galima atsižvelgti, ir skirtumas bus pastebimas darbo paieškoje, darbo ieškančių asmenų nusiteikime ir pasitikėjime savimi.